Ech....nėra nieko nuostabesnio už saulėtą dieną....
Manau ši sagė tokiai dienai kaip tik! Ir nors lapai nuo medžių jau beveik visur nukrito, kodėl neprisiminus tų puikių spalvų, kuriomis gamta pasidabina tik atėjus rudeniui..
Beje, šią sagę padariau liepos viduryje, tačiau su ta intensija, jog atėjus rudeniui pasipuošiu.. Spėkit, ar pasipuošiau? Aišku, kad ne. :D Kažkaip gaila, kad seniau padaryti darbai ima užsigulėti dėžutėje. Bet nieko. Kiekvienas aksesuaras anksčiau ar vėliau sulauks savo žvaigždžių valandos. O kadangi ši sagė buvo pirmasis mano bandymas siuvinėti karoliukais, tai ji man be galo miela ir brangi. Lygiai kaip ir spalvinga bei linksma - tokia, kaip ši diena! ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą